- skudinti
- 1 skùdinti (-yti), -ina, -ino žr. skaudinti:
1. Krz249, [K], Š, Rtr, BŽ31, NdŽ, Erž Marti skùdina anytos galvą krimsdama J. Nekelsiu, dukrelė, nekelsiu, jaunoji, neskùdink ma galvelę JD643. Juodas pyvas be brangvynas skùdin mano galvužėlę JD1069.
2. NdŽ.
3. tr. varginti: Neskùdyk rankų: tėvas pareis i sukapos tą pagalį Stak. Prie tokios šviesos neskùdyk akių Jrb.
4. refl. žr. skaudinti 4 (refl.): Galva savo skudinuos Bru.
◊ gálvą skùdinti1. įtemptai galvoti: Ir galvą skudinki – to nesuprasi! Vd. Dėl to dalyko abu turėjo ilgai savo galvas skudinti prš.2. rūpintis: Ko tę eini, ko gálvą skùdini? Jrb.3. neduoti ramybės, kvaršinti: Kam gálvą skùdini, t. y. darai galvasuktį, klausinėdamas žodžius J. Neskudink savo galvelę CII1024.šìrdį skùdinti jaudinti, graudinti: Nesakyk jam apie tai, neskùdyk širdiẽs Skr. Neskudink man širdies, šiaip dar supyksiu! Vd. Aukštai atsisėdusi visų širdis skudina LTR(Vdk).\ skudinti; įskudinti; paskudinti; suskudinti
Dictionary of the Lithuanian Language.